- stuomeninis
- stuomenìnis, -ė adj. (2) NdŽ 1. kuris turi stiebą, stuomenį: Stuomeniniais augalais vadiname tokius, kurie turi lapuotą stiebą – stuomenį rš. 2. Kelis kartus iškilę ir vėl nulyginti [kalnai] vadinami stuomeniniais LTEV215. Stuomeniniai luistikalniai GTŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.